Rusofobais nebėra gąsdinami vaikai. Seilėtos rusofilijos-putinofilijos Lietuvoje ir Europoje tapo mažiau. Taip, putinofilų vis dar nereikia toli ieškoti. Jie dedasi tautininkais ir antiglobalistais, tarpsta Vakarų Europos parlamentuose, Europarlamente ir net Europos Komisijoje jų galima rasti.
Bet ne paslaptis ir tai, kad atviri rusofilai-putinofilai dabar iš esmės prilygsta iki ausų korumpuotiems tipams (visi ima babkes iš Putino) ir iškrypėliams. O juk nei viena, nei kita nėra gerbiama net tarp pačių vagių ir iškrypėlių, ar ne? Na, bent viešai.
Pavyzdys – mūsų Prezidento rinkimų kampanija. Rinkimai po poros mėnesių, o kiek girdėjote prorusiškų trelių – kad su Rusija reikia prekiauti, draugauti bla bla bla ir laižyti jai užpakalį net tada, kai ji tau ant galvos daro?
Nešvarios rusiškos salietros kandidatas porą kartų miauktelėjo, tas tiesa, bet ir tas aptilo. Supratęs, kad neveikia tai jau. O Andriukaitis tiesiog nesiskaito. Viena vertus, jis juk Andriukaitis. Kita vertus, Andriukaitis niekada nepatenka net į antrą turą.
Žodžiu, jei kas neaišku, palyginkite su 2003-ųjų, 2004-ųjų ar 2009-ųjų rinkimais. Ką tada suokė Paksas, Prunskienė ir ta pati Grybauskaitė, aiškinusi, kad neturėtume daugiau draugauti su tokiais ubagais kaip Gruzija ar Ukraina? Kremliaus saulė švietė taip ryškiai, kad net tamsiausią naktį prieš rinkimus akis ne vienam apžlibino. O dabar tprūūū, rusiška trikinke.
Kodėl taip atsitiko? Kam už tai turėtume dėkoti? Vieninteliam tipui. Putinui. Brėžiasi įsitikinimas, kad pats didžiausias rusofobas Europoje yra pats Putinas.
Galima ilgai vardyti argumentus už tai, kad Putinas rusų nekenčia labiau už krūčiausią lietuvį rusofobą. Ne lietuviai ir ne lenkai rusofobai, o Putinas atėmė iš rusų laisvą žiniasklaidą ir teisę rinktis valdžią. Užgrobęs Krymą jis paliko rusus be įprastų maisto produktų ir vaistų. Tai Putinas atėmė iš rusų galimybę pagaliau tapti normalia valstybe, kuri pirmiausia rūpinasi piliečių gerove, o ne tuo, kaip dėl frajerio užgaidų nugvelbgti kokį žemės gabalą iš kaimynų.
Tai Putinas ir jo kamarilė – ministrai, prokurorai, efesbėšnikai ir oligarchai – o ne lietuviai (lenkai, estai) rusofobai statosi rūmus ir šimtamilijonines jachtas už pavogtus iš rusų pinigus. Tai Putino gauja, keikdama Vakarus, šinkuoja į Vakarų bankus pavogtus iš rusų šimtus milijardų eurų, ir XXI a. palikdami rusus be kelių, be ligoninių, o daug kur ir be elektros ar šilumos.
Putino Rusija leidžia čečėnų bandiūgai Kadyrovui žudyti kitaminčius rusus (Nemcovas, Politkovskaja ir kt.). Tai jis sodina valdžios kritikus už menkiausią nieką (Navalnas ir kt.). Rusai realiai sodinami į kalėjimą ne tik už postą feisbuke, bet ir už pasidalijimą kito žmogaus tekstu.
Bet visi šitie savaime svarūs argumentai yra niekis, palyginti su tuo, kad Putinas uždraudė garbingai laidoti savo karininkus ir kareivius, žuvusius nepaskelbtame kare su Ukraina. Nors kariai vykdė Putino įsakymus, rusės motinos buvo priverstos savo sūnus laidoti paslapčia. Kritę už Putino reikalą rusai tėvynėje buvo užkasami kaip šunys. Ne vieno į nelaisvę patekusio kario Putinas taip pat išsigynė.
Kokiu rusofobu reikia būtų, kad šitaip elgtumeis su kariais, kurie už tave liejo kraują, paguldė galvą? Kokiu rusų nekentėju reikia būti, kad neleistum garbingai palaidoti savo karių, o po to per televiziją žiurkės akutėmis aiškintum, kad Rusija, priešingai nei ES, gina krikščioniškas vertybes?
Joks lietuvis, kaip ir latvis, estas ar lenkas, kuriuos Kremliaus propaganda pravardžiuoja rusofobais, net paskutinis „gejropietis“ taip niekada nepasielgtų su kritusio kario kūnu, net jei tai buvo enkavedistas, iššaudė tavo šeimą, taip, kaip Putinas elgėsi su rusų kritusiais kariais.
Kritęs karys ar tai būtų Lietuva, ar Lenkija, tiek vietinio rusofilo, tiek rusofobo būtų palaidotas su pagarba. Žinoma, kapinėse, o ne šventoriuje ar miesto aikštėje, kaip pasityčiojamai elgdavosi pas mus okupacinė Kremliaus kariuomenė.
Per tuos penkerius metus Rusija kišo savo purvinus nagus į kiekvienos šalies rinkimus, net JAV. Iš Rusijos dešimtimis kalbų kasdien liejasi tonos „fake news“, į visas puses mėšlą taško trolių fabrikų kratytuvai. Ginklais ir nuo rusų stalo atplėštais pinigais Putinas remia Maduro ir Asadą, kurie kariauja su savo tautomis.
Rusijos kariškiai numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą – 300 keleivių, tarp jų ir dešimtys vaikų bei kūdikų, buvo šaltakraujiškai pasiųsti į aną pasaulį, o žudikai ramiai pasislėpė Rusijoje. Rusai subombardavo Alepo ligoninę. Po Europą šlaistosi Rusijos šnipai su radioaktyviuoju poloniu ir mirtinų „Novičok“ dujų buteliukais. Jie nuodija ne tik Putino kritikus – ir atsitiktinius praeivius.
Putinas grasina sukelti atominį karą. To nė visai nukvakę nedarė net Brežnevas su Andropovu.
Iki Putino gruzinai, o ypač ukrainiečiai buvo prorusiškiausios pasaulio tautos. Šiandien gruzinai ir ypač ukrainiečiai nekenčia visko, kas rusiška, taip, kaip net juodžiausiame sapne Ukrainos budeliai Stalinas su Chruščiovu nesapnavo. Kas to pasiekė? Rusofobiją didmenomis platinantis Putinas.
Rusija pagrobė 24 Ukrainos jūreivius ir įkišo į kalėjimą. Gali jos propaganda aiškinti apie sąsiaurį ir sienas, ką nori, tačiau net tolimam nuo karybos žmogui aišku, kad Putinas sutrypė karininko garbės kodeksą. Taikos metu pagrobti ir įkalinti kitos valstybės karius sau leidžia tik Meksikos narkomanija ir Peterburgo banditai.
Palyginkite. Indijos karo lakūnas atakavo Pakistaną teritoriją, buvo numuštas, bet pakistaniečiai jį su pagarba grąžino Indijai.
O juk Rusija laiko pagrobusi ne tik jūreivius. Kalėjime kankinamas režisierius Sencovas, dešimtys ukrainiečių verslininkų. Taip elgtis gali tik rusofobas. Tipas, visa širdimi nekenčiantis Rusijos ir siekiantis jai kuo labiau pakenkti.
O ar ne rusofiliška buvo Lietuva? Net po Pakso ir „Almaxo“, Borisovo purvinų batų Prezidentūroje ir „Strekoza“ planų kas antras lietuvis toliau kartojo mantrą „kas čia mus puls?“, su rusais reikia tik draugiškai. O štai po Krymo aneksijos daug šitaip kalbėjusių vyrų ir moterų niekieno neraginami tapo šauliais ar krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais.
Tik rusofobui Putinui rusai gali „dėkoti“ už tą nepasitikėjimo bangą rusams pasaulyje, kurią jų caras sukėlė savo karais, nuodijimais ir gąsdinimais.
Šaukdamas apie tariamą mūsų rusofobiją, Putinas sukėlė Rusijoje tokią neapykantą viskam, kas europietiška ir amerikietiška (išskyrus eurą ir dolerį), kad net lietuvių rusofobui jau darosi realiai gaila kvailinamų rusų. Kaip antai Karaliaučiuje, kur ilgai daugiausia balsų rinko siūlymas naują oro uostą pavadinti filosofo Kanto vardu.
Kaip rašė „Novyj Kaliningrad“, Baltijos laivyno štabo viršininkas viceadmirolas Muchametšinas tada kreipėsi į karius aiškindamas, kad „Kantas yra žmogus, išdavęs tėvynę, rašęs kokias tai nesuprantamas knygas, kurias niekas iš čia stovinčių neskaitė ir niekada neskaitys“. Tuo pat metu vieno svarbiausių Europos filosofo paminklas ir kapas buvo aplieti dažais, šalia paminklo išmėtyti lapeliai su raginimais draskyti lenteles, kuriose įrašytas „priešo vardas“.
Ir po to jie mus dar kaltina „fašizmo šlovinimu“ ir „rusofobija“? Bet juk ne Lietuva ir ne Lenkija žudė ir trėmė rusus, o priešingai. Ne mes, o Rusija skiria milijonus antilietuviškai ir antieuropinei propagandai. Tai Rusija eksportuoja į Lietuvą „strekoza“ planus ir šinkuoja nešvarią rusišką salietrą, kuri vietinių favoritų rankose virsta brangia politine reklama-nereklama.
„YouTube“ galima pamatyti močiutės iš Irkutsko srities Valentinos Jevdokimovos video, kuriame ji, reaguodama į tai, kad Putinas paskelbė apie greitojo traukinio į Pekiną projektą, klausia Putino: „Pro ką jūs važiuosite tuo „greituoju“, Vovočka, – pro vyžomis apsiavusius žmones, pro kaimus, kurie dešimtmečius neturi elektros, kuriems neprieinamas joks gydymas? Girdžiu tai „Šiaurės srautas“, tai „Pietų“, olimpiados. Putinai, sustokite ir į Rusiją pasižiūrėkite.“
Tai, kad Putinas yra rusofobas, pripažįsta ir buvęs jo patarėjas, politologas Belkovskis, kuris dar prieš keletą metų tvirtino, kad Putinas netiki kūrybiniais rusų tautos gebėjimais: „Tai ne rusų ir ne sovietų pasaulis – tai jo pasaulis. Putino pasaulis, kuriame jis turi užimti vietą, atitinkančią jo paties įsivaizdavimą. Visa kita jam nesvarbu.“ Rusofobo pasaulis. Tikrų tikriausias.
Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centras ką tik paskelbė, kad pasitikėjimas Putinu nukrito iki 32 proc. Žemiausias lygis per 13 metų. Net pompastiškas metinis pranešimas Putinui nepadėjo.
Pagrįstai džiaugdamiesi, kad rusofobu Putinu jau piktinasi patys rusai, neturėtume pamiršti, kad tiek rusų, tiek apskritai žmonių nekenčiantis Rusijos valdovas paprastai tokiais atvejais griebiasi dar vieno karo. Taip buvo 2008-aisiais, kai Rusija įsiveržė į Gruziją. Prieš penkerius metus jis pasiuntė armiją į Krymą ir Donbasą, taip sukeldamas rusų patriotizmo bangą. Vėliau buvo Sirija.
Jei taip atsitiks ir šį kartą, rusofobų skaičius Europoje išaugs dar vienu kitu milijonu. Kaip ir naujų kančių, kraujo, mirčių, sugriovimų. Tiek Rusijos užpultoje šalyje-aukoje, tiek ir pačioje Rusijoje.