Sutrūkusi grandinė: nuostoliai ir galimybės

Didžiausią galvos skausmą patiria pramonės įmonės, kurios iš Kinijos importuoja komplektuojamąsias detales, – sutrikus jų tiekimui, kitus gamintojus rasti būtų sudėtinga. VŽ jau rašė, kad įmonėms tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. „Gavome pirmuosius signalus, kad, esant Kinijos pramonės izoliacijai, po poros mėnesių pradės trūkti aliumininių profilių, naudojamų modulių rėmeliams. Dalį jų pirkome Kinijoje, dalį – Europoje. Nedelsdami kreipėmės į Europos tiekėjus Italijoje ir sutarėme dėl didesnės aliumininių profilių tiekimo apimties“, – neseniai išgyventu nerimu dalijosi Julius Sakalauskas, saulės modulių UAB „SoliTek Cells“ direktorius. Anot jo, būtų sunku rasti pramonės sritį, kurios daugiau ar mažiau nebūtų paveikusi koronaviruso epidemijos sukelta sumaištis. Ir nieko keisto – Kinija užima 32,9% pasaulinės mašinų ir įrenginių, įskaitant komplektuojamąsias detales, rinkos.

Kai kurioms Lietuvos įmonėms gali tekti ir stabdyti gamybą. Liutauras Byčius, UAB „Entech Grup“ savininkas ir vadovas, aiškina: „Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus – ir mūsų partneriai.“ Tai – smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, kurios, sustabdžiusios gamybą 2 ar 3 mėnesius, be pajamų neišgyvens.

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei UAB „Elgama-Elektronika“. Didžioji dalis komponentų į Vilnių atkeliauja iš Kinijos – įmonės vadovas skaičiuoja, kad bendrovė turi atsargų 6 mėnesiams, ir tikisi, kad drastiškų priemonių neprireiks. Kitu atveju teks komponentų ieškoti kitose šalyse, tačiau už juos teks mokėti daugiau. VŽ kalbinti įvairių pramonės šakų atstovai baiminasi, kad jei per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų.

Neapibrėžtumas vyrauja ir didžiosiose pasaulio korporacijose. Pavyzdžiui, „Apple“ perspėjo investuotojus, kad tiekimo grandinės problemos riboja „iPhone“ gamybą, automobilių gamintojas „Hyundai“ nutraukė gamybą Pietų Korėjoje dėl dalių trūkumo, vasario 18 d. Didžiosios Britanijos automobilių gamintojas „Jaguar Land Rover“ teigė, kad dalys gali baigtis per dvi savaites.

Lietuvos verslininkai mėgina įžvelgti ir gerąją padėties pusę – manoma, kad po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti Rytų Europoje ir Amerikoje. Bet tai užims laiko. Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą – minėta įmonė tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti. Pasak verslininko, net jei gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą – didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje.

VŽ nuomone, net ir tvyrant neapibrėžtumui dėl viruso poveikio ekonomikai, verslininkai panikai nepasiduoda ir mėgina ieškoti optimalių sprendimų. Jie vardija ir teigiamas krizės pasekmes: išmoko dar geriau planuoti, lanksčiau reaguoti į netikėtus pokyčius, prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.