Likus savaitei iki rinkimų į Vokietijos parlamentą (Deutscher Bundestag) bendrovės INSA rugsėjo 18 d. atliktoje apklausoje vokiečių rinkėjai pirmą vietą skyrė Socialdemokratų partijai (SPD) – 26 proc. balsų. Antroje vietoje – Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinei unijai (CDU / CSU) – 21 proc.
Treti liko „žalieji“ su 15 proc., ketvirti – liberalai arba laisvieji demokratai (FDP) – 12 proc., penkti „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 11 proc. ir šešti – „kairieji“ (buvę komunistai – Die Linke). Šiuos duomenis paskelbė Vokietijos radijo portalas (Deutschlandfunk).
Tos pačios vokiečių apklausų bendrovės INSA duomenimis, Vokietijos rinkėjams svarbiausi keli klausimai. Pirmiausia – klimato kaita, pensijos, butų nuoma ir gyvenimo sąlygos. Socialdemokratų kandidatas dar prideda mokesčių padidinimą turtingesniems. Anot SPD kandidato O. Scholzo, tie, kurie uždirba tiek, kiek jis ar daugiau už jį, turi mokėti didesnius mokesčius nei iki šiol, – nurodo konservatyvusis „Welt“, palaikantis CDU / CSU ir mokesčių mažinimą.
Lyginant su 2017 m. rinkimais, už socialdemokratus šiuose rinkimuose balsuotų 5,5 proc. daugiau rinkėjų, už CDU/ CSU – net 11,9 proc. mažiau nei prieš 4 m., o už „žaliuosius“ balsuotų 6 proc. daugiau nei ankstesniuose rinkimuose. Liberalai padidintų rinkėjų skaičių 1,2 proc., o AfD sumažintų daugiau kaip 1 proc. Kairieji netektų net 3,2 proc. balsų, lyginant su 2017 m.
Rugsėjo 26 d. vokiečiai rinks atstovus į vieną didžiausių pasaulio parlamentų, kuriame dirba beveik 600 deputatų. Didesnis yra tik komunistinės Kinijos parlamentas.
Nesvarbu, kas laimės kanclerio postą, bet Vokietijos užsienio politika iš esmės nesikeis. Ji kritikuos šalis, kur nepaisoma žmogaus teisių ir nesilaikoma demokratinių procedūrų, bet kartu visada žiūrės, kad jos interesai nebūtų pažeisti.
Vokietija yra parlamentinė, federalinė valstybė. Didžiausia valdžia koncentruojama Bundestage, kuris renkamas tiesiogiai visų Vokietijos piliečių. Parlamentas slaptu balsavimu išrenka šalies kanclerį ar kanclerę, kurio(-ios) kandidatūrą pasiūlo daugiausiai balsų surinkusi partija, turinti didžiausią frakciją parlamente. Kancleris ar kanclerė (būsimos vyriausybės vadovas) turi būti išrinktas absoliučia balsų dauguma.
Vokietijos prezidentas, atliekantis daugiau reprezentacines funkcijas, nėra renkamas visos tautos. Jį išrenka parlamentas kartu su Bundesratu (16-os žemių atstovais), dažniausiai susitarus valdančiajai koalicijai.
Vos ne visų apžvalgininkų nuomone, liko tik du kandidatai į kanclerius. Nors prieš du mėnesius buvo minimos trys pavardės. Tačiau „žaliųjų“ ir jų kandidatės į kancleres populiarumui smunkant, jų kandidatė Annalena Baerbock paskutiniu metu tarp kandidačių tapti kanclere nėra minima.
Lieka socialdemokratas, Angelos Merkel vyriausybėje einantis finansų ministro pareigas ir vicekanclerio pareigas 63 m. Olafas Scholzas ir krikščionis demokratas, CDU pirmininkas, 60 m. katalikas Arminas Laschetas. Abu yra ilgamečiai, patyrę politikai, nors ilgai neblizgėjo ir nepretendavo būti Vokietijos didžiausių partijų lyderiais. Abu vedę, tik pirmasis vaikų neturi, o Laschetas užaugino net tris.
Įdomu, kad abu kandidatai save laiko Angelos Merkel politikos tęsėjais. Suprantama, kai tokiu tęsėju save laiko A. Merkel bendrapartietis ir jos remiamas Arminas Laschetas.
Keistoka, nors ir netiesiogiai A. Merkel sekėju save laiko ir socialdemokratas. Įtakingas žurnalas „Spiegel“ Olafą Scholzą jau vadina Merkel Antruoju. Tai susiję ne tik su buvusiu ilgametės kanclerės populiarumu, bet ir su tuo, jog net dešiniųjų apžvalgininkų požiūriu krikdemė Angela Merkel įgyvendino dalį socialdemokratų partijos programos nuostatų, ypač darbo santykių srityje. Jos šalininkai laiko save centro dešiniąja partija, o valdančios iki šiol koalicijos partneriai socialdemokratai vadina save kairiojo centro partija.
Visuotinai sutariama, kad išrinkti kanclerį ir suformuoti valdančią koaliciją po rinkimų bus be galo sunku, nes sudarant koaliciją reikės mažiausiai visų trijų partijų balsų. Laimėjus socialdemokratams, jie bandys apsieiti be CDU / CSU, palikti centro dešiniąją partiją opozicijoje po 16 m. valdymo. Greičiausiai į savo koaliciją kviesdami Žaliąją partiją ir liberalus (FDP). Dauguma dešiniųjų baiminasi jų susitarimo su „žaliaisiais“ ir kairiaisiais.
Jei laimės CDU / CSU, nors visos prognozės yra ne jų naudai, bet ką gali žinoti, jie tikriausiai kvies į valdančią koaliciją FDP ir „žaliuosius“. Tačiau kol kas dar nėra aišku, kas tikrai laimės ir kokios bus koalicijos, nors užkulisinės derybos vyksta ir liberalai yra pasirengę eiti į koaliciją ir su centro kairiaisiais ir su centro dešiniaisiais.
Užsienio politikos klausimai rinkimų kovoje aptariami mažai, kaip ir Lietuvoje. Tačiau abu kandidatai, kaip ir kanclerė Angela Merkel, palaikė ir palaiko dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kaip atitinkantį Vokietijos ūkio interesus.
Keistai atrodė, kad Lietuva kritikavo šio dujotiekio statybą, tuo kenkė savo sąjungininko – Vokietijos, kurios batalionas stovi Lietuvoje, interesams ir net nepalankiai vertino JAV ir Vokietijos susitarimą dėl dujotiekio baigimo. Panašu, kad Vokietijos vaidmuo Europos Sąjungoje ir NATO, dalies Lietuvos politikų ne visada adekvačiai vertinamas.
O juk jis turi tendenciją tik didėti, Amerikai paliekant Europos reikalus europiečiams ir sudarant naujus aljansus Azijoje. Apie tai liudija neseniai įvykęs JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos susitarimas ir Australijos nedraugiškas poelgis nutraukti milijardinius užsakymus su Prancūzija, nepranešus ir nesikonsultavus apie tai su Europos Sąjunga. Prancūzija pirmą kartą net atšaukė ambasadorius iš JAV ir Australijos, o vokiečių CDU deputatas Johannas Wadephulas, atsakingas už saugumą, paragino būsimą Vokietijos vyriausybę paremti Prancūziją ir jos prezidento raginimą „dėl strateginės autonomijos“.
Nesvarbu, kas laimės kanclerio postą, bet Vokietijos užsienio politika iš esmės nesikeis. Ji kritikuos šalis, kur nepaisoma žmogaus teisių ir nesilaikoma demokratinių procedūrų, bet kartu visada žiūrės, kad jos interesai nebūtų pažeisti.
JAV ir toliau išliks svarbiausia Vokietijos sąjungininke Europoje, bet ir svarbia JAV ekonomine konkurente. Vokietijos vaidmuo Europos Sąjungoje išliks lyderiaujantis. Ji ir toliau sieks gerų kaimynystės santykių su Lenkija ir moraliai bei materialiai palaikys Baltijos valstybes kovojant su nelegalia migracija, kuri gresia visai Europai.
Manytina, kad Vokietija ir toliau plėtos ekonominius santykius su Kinija. Su Rusija, kaip ir anksčiau, Vokietija palaikys racionalius santykius, naudodama jos milžiniškus energetikos resursus savo ekonomikos naudai, bet ir kritikuos Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Ji moraliai ir materialiai palaikys Ukrainą, nepripažins Rusijai Krymo, bet akcentuos kovos su korupcija ir derybų su Rusija svarbą, siekiant nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
Vis didesnį vaidmenį Vokietija skirs klimato politikai, ragindama pirmiausia didžiąsias valstybes globaliai spręsti didėjantį žemės užterštumą bei mažinti šilumos efektą, kurio didėjimas skelbia apie grėsmę planetai.
Taip pat skaitykite
.
